neatvaišinsimų

Taip pat žr.: neatvaišinsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvaišinsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvaišinsimas, mot. g. neatvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinsimas	neatvaišinsimi	neatvaišinsima	neatvaišinsimos	neatvaišinsima	-
kilm.	neatvaišinsimo	neatvaišinsimų	neatvaišinsimos	neatvaišinsimų	-	-
naud.	neatvaišinsimam	neatvaišinsimiems	neatvaišinsimai	neatvaišinsimoms	-	-
gal.	neatvaišinsimą	neatvaišinsimus	neatvaišinsimą	neatvaišinsimas	-	-
įnag.	neatvaišinsimu	neatvaišinsimais	neatvaišinsima	neatvaišinsimomis	-	-
viet.	neatvaišinsimame	neatvaišinsimuose	neatvaišinsimoje	neatvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinsimasis	neatvaišinsimieji	neatvaišinsimoji	neatvaišinsimosios	-	-
kilm.	neatvaišinsimojo	neatvaišinsimųjų	neatvaišinsimosios	neatvaišinsimųjų	-	-
naud.	neatvaišinsimajam	neatvaišinsimiesiems	neatvaišinsimajai	neatvaišinsimosioms	-	-
gal.	neatvaišinsimąjį	neatvaišinsimuosius	neatvaišinsimąją	neatvaišinsimąsias	-	-
įnag.	neatvaišinsimuoju	neatvaišinsimaisiais	neatvaišinsimąja	neatvaišinsimosiomis	-	-
viet.	neatvaišinsimajame	neatvaišinsimuosiuose	neatvaišinsimojoje	neatvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišinsimas, mot. g. neatvaišinsima.

neatvaišinsimų

1. tas, kurį neatvaišins

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---