neatvaišindavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvaišindavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvaišindavęs, mot. g. neatvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišindavęs	neatvaišindavę	neatvaišindavusi, neatvaišindavus	neatvaišindavusios	-	neatvaišindavę
kilm.	neatvaišindavusio	neatvaišindavusių	neatvaišindavusios	neatvaišindavusių	-	-
naud.	neatvaišindavusiam	neatvaišindavusiems	neatvaišindavusiai	neatvaišindavusioms	-	-
gal.	neatvaišindavusį	neatvaišindavusius	neatvaišindavusią	neatvaišindavusias	-	-
įnag.	neatvaišindavusiu	neatvaišindavusiais	neatvaišindavusia	neatvaišindavusiomis	-	-
viet.	neatvaišindavusiame	neatvaišindavusiuose	neatvaišindavusioje	neatvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišindavusysis	neatvaišindavusieji	neatvaišindavusioji	neatvaišindavusiosios	-	-
kilm.	neatvaišindavusiojo	neatvaišindavusiųjų	neatvaišindavusiosios	neatvaišindavusiųjų	-	-
naud.	neatvaišindavusiajam	neatvaišindavusiesiems	neatvaišindavusiajai	neatvaišindavusiosioms	-	-
gal.	neatvaišindavusįjį	neatvaišindavusiuosius	neatvaišindavusiąją	neatvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neatvaišindavusiuoju	neatvaišindavusiaisiais	neatvaišindavusiąja	neatvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neatvaišindavusiajame	neatvaišindavusiuosiuose	neatvaišindavusiojoje	neatvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišindavęs, mot. g. neatvaišindavusi.

neatvaišindavusysis

1. tas, kuris neatvaišindavo

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---