neatvaišinamu

Taip pat žr.: neatvaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvaišinamas, mot. g. neatvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinamas	neatvaišinami	neatvaišinama	neatvaišinamos	neatvaišinama	-
kilm.	neatvaišinamo	neatvaišinamų	neatvaišinamos	neatvaišinamų	-	-
naud.	neatvaišinamam	neatvaišinamiems	neatvaišinamai	neatvaišinamoms	-	-
gal.	neatvaišinamą	neatvaišinamus	neatvaišinamą	neatvaišinamas	-	-
įnag.	neatvaišinamu	neatvaišinamais	neatvaišinama	neatvaišinamomis	-	-
viet.	neatvaišinamame	neatvaišinamuose	neatvaišinamoje	neatvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišinamasis	neatvaišinamieji	neatvaišinamoji	neatvaišinamosios	-	-
kilm.	neatvaišinamojo	neatvaišinamųjų	neatvaišinamosios	neatvaišinamųjų	-	-
naud.	neatvaišinamajam	neatvaišinamiesiems	neatvaišinamajai	neatvaišinamosioms	-	-
gal.	neatvaišinamąjį	neatvaišinamuosius	neatvaišinamąją	neatvaišinamąsias	-	-
įnag.	neatvaišinamuoju	neatvaišinamaisiais	neatvaišinamąja	neatvaišinamosiomis	-	-
viet.	neatvaišinamajame	neatvaišinamuosiuose	neatvaišinamojoje	neatvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišinamas, mot. g. neatvaišinama.

neatvaišinamu

1. tas, kurį neatvaišina

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---