neatsivaišinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivaišinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivaišinęs, mot. g. neatsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinęs	neatsivaišinę	neatsivaišinusi, neatsivaišinus	neatsivaišinusios	-	neatsivaišinę
kilm.	neatsivaišinusio	neatsivaišinusių	neatsivaišinusios	neatsivaišinusių	-	-
naud.	neatsivaišinusiam	neatsivaišinusiems	neatsivaišinusiai	neatsivaišinusioms	-	-
gal.	neatsivaišinusį	neatsivaišinusius	neatsivaišinusią	neatsivaišinusias	-	-
įnag.	neatsivaišinusiu	neatsivaišinusiais	neatsivaišinusia	neatsivaišinusiomis	-	-
viet.	neatsivaišinusiame	neatsivaišinusiuose	neatsivaišinusioje	neatsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinusysis	neatsivaišinusieji	neatsivaišinusioji	neatsivaišinusiosios	-	-
kilm.	neatsivaišinusiojo	neatsivaišinusiųjų	neatsivaišinusiosios	neatsivaišinusiųjų	-	-
naud.	neatsivaišinusiajam	neatsivaišinusiesiems	neatsivaišinusiajai	neatsivaišinusiosioms	-	-
gal.	neatsivaišinusįjį	neatsivaišinusiuosius	neatsivaišinusiąją	neatsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	neatsivaišinusiuoju	neatsivaišinusiaisiais	neatsivaišinusiąja	neatsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	neatsivaišinusiajame	neatsivaišinusiuosiuose	neatsivaišinusiojoje	neatsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišinęs, mot. g. neatsivaišinusi.

neatsivaišinusiųjų

1. tas, kuris neatsivaišino

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---