neatsivaišintinasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivaišintinasis (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivaišintinas, mot. g. neatsivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintinas	neatsivaišintini	neatsivaišintina	neatsivaišintinos	neatsivaišintina	-
kilm.	neatsivaišintino	neatsivaišintinų	neatsivaišintinos	neatsivaišintinų	-	-
naud.	neatsivaišintinam	neatsivaišintiniems	neatsivaišintinai	neatsivaišintinoms	-	-
gal.	neatsivaišintiną	neatsivaišintinus	neatsivaišintiną	neatsivaišintinas	-	-
įnag.	neatsivaišintinu	neatsivaišintinais	neatsivaišintina	neatsivaišintinomis	-	-
viet.	neatsivaišintiname	neatsivaišintinuose	neatsivaišintinoje	neatsivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišintinasis	neatsivaišintinieji	neatsivaišintinoji	neatsivaišintinosios	-	-
kilm.	neatsivaišintinojo	neatsivaišintinųjų	neatsivaišintinosios	neatsivaišintinųjų	-	-
naud.	neatsivaišintinajam	neatsivaišintiniesiems	neatsivaišintinajai	neatsivaišintinosioms	-	-
gal.	neatsivaišintinąjį	neatsivaišintinuosius	neatsivaišintinąją	neatsivaišintinąsias	-	-
įnag.	neatsivaišintinuoju	neatsivaišintinaisiais	neatsivaišintinąja	neatsivaišintinosiomis	-	-
viet.	neatsivaišintinajame	neatsivaišintinuosiuose	neatsivaišintinojoje	neatsivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišintinas, mot. g. neatsivaišintina.

neatsivaišintinasis

1. tas, dėl kurio reikia neatsivaišinti

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---