neatsivaišinantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivaišinantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivaišinantis, mot. g. neatsivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinąs, neatsivaišinantis	neatsivaišiną, neatsivaišinantys	neatsivaišinanti	neatsivaišinančios	-	neatsivaišiną
kilm.	neatsivaišinančio	neatsivaišinančių	neatsivaišinančios	neatsivaišinančių	-	-
naud.	neatsivaišinančiam	neatsivaišinantiems, neatsivaišinantiem	neatsivaišinančiai	neatsivaišinančioms, neatsivaišinančiom	-	-
gal.	neatsivaišinantį	neatsivaišinančius	neatsivaišinančią	neatsivaišinančias	-	-
įnag.	neatsivaišinančiu	neatsivaišinančiais	neatsivaišinančia	neatsivaišinančiomis	-	-
viet.	neatsivaišinančiame, neatsivaišinančiam	neatsivaišinančiuose, neatsivaišinančiuos	neatsivaišinančioje, neatsivaišinančioj	neatsivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivaišinantysis	neatsivaišinantieji	neatsivaišinančioji	neatsivaišinančiosios	-	-
kilm.	neatsivaišinančiojo	neatsivaišinančiųjų	neatsivaišinančiosios	neatsivaišinančiųjų	-	-
naud.	neatsivaišinančiajam	neatsivaišinantiesiems	neatsivaišinančiajai	neatsivaišinančiosioms	-	-
gal.	neatsivaišinantįjį	neatsivaišinančiuosius	neatsivaišinančiąją	neatsivaišinančiąsias	-	-
įnag.	neatsivaišinančiuoju	neatsivaišinančiaisiais	neatsivaišinančiąja	neatsivaišinančiosiomis	-	-
viet.	neatsivaišinančiajame	neatsivaišinančiuosiuose	neatsivaišinančiojoje	neatsivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivaišinantis, mot. g. neatsivaišinanti.

neatsivaišinantįjį

1. tas, kuris neatsivaišina

Etimologija

<= neatsivaišinti, neatsivaišina, neatsivaišino <= ne- + atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---