neatsitikintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsitikintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsitikintinas, mot. g. neatsitikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikintinas	neatsitikintini	neatsitikintina	neatsitikintinos	neatsitikintina	-
kilm.	neatsitikintino	neatsitikintinų	neatsitikintinos	neatsitikintinų	-	-
naud.	neatsitikintinam	neatsitikintiniems	neatsitikintinai	neatsitikintinoms	-	-
gal.	neatsitikintiną	neatsitikintinus	neatsitikintiną	neatsitikintinas	-	-
įnag.	neatsitikintinu	neatsitikintinais	neatsitikintina	neatsitikintinomis	-	-
viet.	neatsitikintiname	neatsitikintinuose	neatsitikintinoje	neatsitikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikintinasis	neatsitikintinieji	neatsitikintinoji	neatsitikintinosios	-	-
kilm.	neatsitikintinojo	neatsitikintinųjų	neatsitikintinosios	neatsitikintinųjų	-	-
naud.	neatsitikintinajam	neatsitikintiniesiems	neatsitikintinajai	neatsitikintinosioms	-	-
gal.	neatsitikintinąjį	neatsitikintinuosius	neatsitikintinąją	neatsitikintinąsias	-	-
įnag.	neatsitikintinuoju	neatsitikintinaisiais	neatsitikintinąja	neatsitikintinosiomis	-	-
viet.	neatsitikintinajame	neatsitikintinuosiuose	neatsitikintinojoje	neatsitikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsitikintinas, mot. g. neatsitikintina.
• Skiemenys: ne-at-si-ti-kin-ti-no

neatsitikintino

1. tas, dėl kurio reikia neatsitikinti

Etimologija

<= neatsitikinti, neatsitikina, neatsitikino <= ne- + atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---