neatsitikintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsitikintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsitikintas, mot. g. neatsitikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikintas	neatsitikinti	neatsitikinta	neatsitikintos	neatsitikinta	-
kilm.	neatsitikinto	neatsitikintų	neatsitikintos	neatsitikintų	-	-
naud.	neatsitikintam	neatsitikintiems	neatsitikintai	neatsitikintoms	-	-
gal.	neatsitikintą	neatsitikintus	neatsitikintą	neatsitikintas	-	-
įnag.	neatsitikintu	neatsitikintais	neatsitikinta	neatsitikintomis	-	-
viet.	neatsitikintame	neatsitikintuose	neatsitikintoje	neatsitikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikintasis	neatsitikintieji	neatsitikintoji	neatsitikintosios	-	-
kilm.	neatsitikintojo	neatsitikintųjų	neatsitikintosios	neatsitikintųjų	-	-
naud.	neatsitikintajam	neatsitikintiesiems	neatsitikintajai	neatsitikintosioms	-	-
gal.	neatsitikintąjį	neatsitikintuosius	neatsitikintąją	neatsitikintąsias	-	-
įnag.	neatsitikintuoju	neatsitikintaisiais	neatsitikintąja	neatsitikintosiomis	-	-
viet.	neatsitikintajame	neatsitikintuosiuose	neatsitikintojoje	neatsitikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsitikintas, mot. g. neatsitikinta.
• Skiemenys: ne-at-si-ti-kin-tų-jų

neatsitikintųjų

1. tas, kurį neatsitikino

Etimologija

<= neatsitikinti, neatsitikina, neatsitikino <= ne- + atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---