neatsitikinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsitikinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsitikinsimas, mot. g. neatsitikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinsimas	neatsitikinsimi	neatsitikinsima	neatsitikinsimos	neatsitikinsima	-
kilm.	neatsitikinsimo	neatsitikinsimų	neatsitikinsimos	neatsitikinsimų	-	-
naud.	neatsitikinsimam	neatsitikinsimiems	neatsitikinsimai	neatsitikinsimoms	-	-
gal.	neatsitikinsimą	neatsitikinsimus	neatsitikinsimą	neatsitikinsimas	-	-
įnag.	neatsitikinsimu	neatsitikinsimais	neatsitikinsima	neatsitikinsimomis	-	-
viet.	neatsitikinsimame	neatsitikinsimuose	neatsitikinsimoje	neatsitikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinsimasis	neatsitikinsimieji	neatsitikinsimoji	neatsitikinsimosios	-	-
kilm.	neatsitikinsimojo	neatsitikinsimųjų	neatsitikinsimosios	neatsitikinsimųjų	-	-
naud.	neatsitikinsimajam	neatsitikinsimiesiems	neatsitikinsimajai	neatsitikinsimosioms	-	-
gal.	neatsitikinsimąjį	neatsitikinsimuosius	neatsitikinsimąją	neatsitikinsimąsias	-	-
įnag.	neatsitikinsimuoju	neatsitikinsimaisiais	neatsitikinsimąja	neatsitikinsimosiomis	-	-
viet.	neatsitikinsimajame	neatsitikinsimuosiuose	neatsitikinsimojoje	neatsitikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsitikinsimas, mot. g. neatsitikinsima.
• Skiemenys: ne-at-si-ti-kin-si-ma-sis

neatsitikinsimasis

1. tas, kurį neatsitikins

Etimologija

<= neatsitikinti, neatsitikina, neatsitikino <= ne- + atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---