neatsitikindavusiaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsitikindavusiaisiais (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsitikindavęs, mot. g. neatsitikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikindavęs	neatsitikindavę	neatsitikindavusi, neatsitikindavus	neatsitikindavusios	-	neatsitikindavę
kilm.	neatsitikindavusio	neatsitikindavusių	neatsitikindavusios	neatsitikindavusių	-	-
naud.	neatsitikindavusiam	neatsitikindavusiems	neatsitikindavusiai	neatsitikindavusioms	-	-
gal.	neatsitikindavusį	neatsitikindavusius	neatsitikindavusią	neatsitikindavusias	-	-
įnag.	neatsitikindavusiu	neatsitikindavusiais	neatsitikindavusia	neatsitikindavusiomis	-	-
viet.	neatsitikindavusiame	neatsitikindavusiuose	neatsitikindavusioje	neatsitikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikindavusysis	neatsitikindavusieji	neatsitikindavusioji	neatsitikindavusiosios	-	-
kilm.	neatsitikindavusiojo	neatsitikindavusiųjų	neatsitikindavusiosios	neatsitikindavusiųjų	-	-
naud.	neatsitikindavusiajam	neatsitikindavusiesiems	neatsitikindavusiajai	neatsitikindavusiosioms	-	-
gal.	neatsitikindavusįjį	neatsitikindavusiuosius	neatsitikindavusiąją	neatsitikindavusiąsias	-	-
įnag.	neatsitikindavusiuoju	neatsitikindavusiaisiais	neatsitikindavusiąja	neatsitikindavusiosiomis	-	-
viet.	neatsitikindavusiajame	neatsitikindavusiuosiuose	neatsitikindavusiojoje	neatsitikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsitikindavęs, mot. g. neatsitikindavusi.
• Skiemenys: ne-at-si-ti-kin-da-vu-siai-siais

neatsitikindavusiaisiais

1. tas, kuris neatsitikindavo

Etimologija

<= neatsitikinti, neatsitikina, neatsitikino <= ne- + atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---