neatsitikinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsitikinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsitikinantis, mot. g. neatsitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinąs, neatsitikinantis	neatsitikiną, neatsitikinantys	neatsitikinanti	neatsitikinančios	-	neatsitikiną
kilm.	neatsitikinančio	neatsitikinančių	neatsitikinančios	neatsitikinančių	-	-
naud.	neatsitikinančiam	neatsitikinantiems, neatsitikinantiem	neatsitikinančiai	neatsitikinančioms, neatsitikinančiom	-	-
gal.	neatsitikinantį	neatsitikinančius	neatsitikinančią	neatsitikinančias	-	-
įnag.	neatsitikinančiu	neatsitikinančiais	neatsitikinančia	neatsitikinančiomis	-	-
viet.	neatsitikinančiame, neatsitikinančiam	neatsitikinančiuose, neatsitikinančiuos	neatsitikinančioje, neatsitikinančioj	neatsitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinantysis	neatsitikinantieji	neatsitikinančioji	neatsitikinančiosios	-	-
kilm.	neatsitikinančiojo	neatsitikinančiųjų	neatsitikinančiosios	neatsitikinančiųjų	-	-
naud.	neatsitikinančiajam	neatsitikinantiesiems	neatsitikinančiajai	neatsitikinančiosioms	-	-
gal.	neatsitikinantįjį	neatsitikinančiuosius	neatsitikinančiąją	neatsitikinančiąsias	-	-
įnag.	neatsitikinančiuoju	neatsitikinančiaisiais	neatsitikinančiąja	neatsitikinančiosiomis	-	-
viet.	neatsitikinančiajame	neatsitikinančiuosiuose	neatsitikinančiojoje	neatsitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsitikinantis, mot. g. neatsitikinanti.
• Skiemenys: ne-at-si-ti-ki-nan-čių-jų

neatsitikinančiųjų

1. tas, kuris neatsitikina

Etimologija

<= neatsitikinti, neatsitikina, neatsitikino <= ne- + atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---