neatsitikinamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsitikinamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsitikinamas, mot. g. neatsitikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinamas	neatsitikinami	neatsitikinama	neatsitikinamos	neatsitikinama	-
kilm.	neatsitikinamo	neatsitikinamų	neatsitikinamos	neatsitikinamų	-	-
naud.	neatsitikinamam	neatsitikinamiems	neatsitikinamai	neatsitikinamoms	-	-
gal.	neatsitikinamą	neatsitikinamus	neatsitikinamą	neatsitikinamas	-	-
įnag.	neatsitikinamu	neatsitikinamais	neatsitikinama	neatsitikinamomis	-	-
viet.	neatsitikinamame	neatsitikinamuose	neatsitikinamoje	neatsitikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsitikinamasis	neatsitikinamieji	neatsitikinamoji	neatsitikinamosios	-	-
kilm.	neatsitikinamojo	neatsitikinamųjų	neatsitikinamosios	neatsitikinamųjų	-	-
naud.	neatsitikinamajam	neatsitikinamiesiems	neatsitikinamajai	neatsitikinamosioms	-	-
gal.	neatsitikinamąjį	neatsitikinamuosius	neatsitikinamąją	neatsitikinamąsias	-	-
įnag.	neatsitikinamuoju	neatsitikinamaisiais	neatsitikinamąja	neatsitikinamosiomis	-	-
viet.	neatsitikinamajame	neatsitikinamuosiuose	neatsitikinamojoje	neatsitikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsitikinamas, mot. g. neatsitikinama.
• Skiemenys: ne-at-si-ti-ki-na-mą-jį

neatsitikinamąjį

1. tas, kurį neatsitikina

Etimologija

<= neatsitikinti, neatsitikina, neatsitikino <= ne- + atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---