neatsimąstomųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimąstomųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimąstomas, mot. g. neatsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstomas	neatsimąstomi	neatsimąstoma	neatsimąstomos	neatsimąstoma	-
kilm.	neatsimąstomo	neatsimąstomų	neatsimąstomos	neatsimąstomų	-	-
naud.	neatsimąstomam	neatsimąstomiems	neatsimąstomai	neatsimąstomoms	-	-
gal.	neatsimąstomą	neatsimąstomus	neatsimąstomą	neatsimąstomas	-	-
įnag.	neatsimąstomu	neatsimąstomais	neatsimąstoma	neatsimąstomomis	-	-
viet.	neatsimąstomame	neatsimąstomuose	neatsimąstomoje	neatsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstomasis	neatsimąstomieji	neatsimąstomoji	neatsimąstomosios	-	-
kilm.	neatsimąstomojo	neatsimąstomųjų	neatsimąstomosios	neatsimąstomųjų	-	-
naud.	neatsimąstomajam	neatsimąstomiesiems	neatsimąstomajai	neatsimąstomosioms	-	-
gal.	neatsimąstomąjį	neatsimąstomuosius	neatsimąstomąją	neatsimąstomąsias	-	-
įnag.	neatsimąstomuoju	neatsimąstomaisiais	neatsimąstomąja	neatsimąstomosiomis	-	-
viet.	neatsimąstomajame	neatsimąstomuosiuose	neatsimąstomojoje	neatsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimąstomas, mot. g. neatsimąstoma.
• Skiemenys: ne-at-si-mąs-to-mų-jų

neatsimąstomųjų

1. tas, kurį neatsimąsto

Etimologija

<= neatsimąstyti, neatsimąsto, neatsimąstė <= ne- + atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---