neatsigirdinčia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigirdinčia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigirdintis, mot. g. neatsigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdintis, neatsigirdįs	neatsigirdintys, neatsigirdį	neatsigirdinti	neatsigirdinčios	-	neatsigirdį
kilm.	neatsigirdinčio	neatsigirdinčių	neatsigirdinčios	neatsigirdinčių	-	-
naud.	neatsigirdinčiam	neatsigirdintiems, neatsigirdintiem	neatsigirdinčiai	neatsigirdinčioms	-	-
gal.	neatsigirdintį	neatsigirdinčius	neatsigirdinčią	neatsigirdinčias	-	-
įnag.	neatsigirdinčiu	neatsigirdinčiais	neatsigirdinčia	neatsigirdinčiomis	-	-
viet.	neatsigirdinčiame, neatsigirdinčiam	neatsigirdinčiuose, neatsigirdinčiuos	neatsigirdinčioje, neatsigirdinčioj	neatsigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdintysis	neatsigirdintieji	neatsigirdinčioji	neatsigirdinčiosios	-	-
kilm.	neatsigirdinčiojo	neatsigirdinčiųjų	neatsigirdinčiosios	neatsigirdinčiųjų	-	-
naud.	neatsigirdinčiajam	neatsigirdintiesiems	neatsigirdinčiajai	neatsigirdinčiosioms	-	-
gal.	neatsigirdintįjį	neatsigirdinčiuosius	neatsigirdinčiąją	neatsigirdinčiąsias	-	-
įnag.	neatsigirdinčiuoju	neatsigirdinčiaisiais	neatsigirdinčiąja	neatsigirdinčiosiomis	-	-
viet.	neatsigirdinčajame	neatsigirdinčiuosiuose	neatsigirdinčiojoje	neatsigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigirdintis, mot. g. neatsigirdinti.
• Skiemenys: ne-at-si-gir-din-čia

neatsigirdinčia

1. ta, kuri neatsigirdi

Etimologija

<= neatsigirdėti, neatsigirdi, neatsigirdėjo <= ne- + atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---