neatsigirdėsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigirdėsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigirdėsimas, mot. g. neatsigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėsimas	neatsigirdėsimi	neatsigirdėsima	neatsigirdėsimos	neatsigirdėsima	-
kilm.	neatsigirdėsimo	neatsigirdėsimų	neatsigirdėsimos	neatsigirdėsimų	-	-
naud.	neatsigirdėsimam	neatsigirdėsimiems	neatsigirdėsimai	neatsigirdėsimoms	-	-
gal.	neatsigirdėsimą	neatsigirdėsimus	neatsigirdėsimą	neatsigirdėsimas	-	-
įnag.	neatsigirdėsimu	neatsigirdėsimais	neatsigirdėsima	neatsigirdėsimomis	-	-
viet.	neatsigirdėsimame	neatsigirdėsimuose	neatsigirdėsimoje	neatsigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėsimasis	neatsigirdėsimieji	neatsigirdėsimoji	neatsigirdėsimosios	-	-
kilm.	neatsigirdėsimojo	neatsigirdėsimųjų	neatsigirdėsimosios	neatsigirdėsimųjų	-	-
naud.	neatsigirdėsimajam	neatsigirdėsimiesiems	neatsigirdėsimajai	neatsigirdėsimosioms	-	-
gal.	neatsigirdėsimąjį	neatsigirdėsimuosius	neatsigirdėsimąją	neatsigirdėsimąsias	-	-
įnag.	neatsigirdėsimuoju	neatsigirdėsimaisiais	neatsigirdėsimąja	neatsigirdėsimosiomis	-	-
viet.	neatsigirdėsimajame	neatsigirdėsimuosiuose	neatsigirdėsimojoje	neatsigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigirdėsimas, mot. g. neatsigirdėsima.
• Skiemenys: ne-at-si-gir-dė-si-mų-jų

neatsigirdėsimųjų

1. tas, kurį neatsigirdės

Etimologija

<= neatsigirdėti, neatsigirdi, neatsigirdėjo <= ne- + atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---