neatsigirdėjusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsigirdėjusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsigirdėjęs, mot. g. neatsigirdėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėjęs	neatsigirdėję	neatsigirdėjusi, neatsigirdėjus	neatsigirdėjusios	-	neatsigirdėję
kilm.	neatsigirdėjusio	neatsigirdėjusių	neatsigirdėjusios	neatsigirdėjusių	-	-
naud.	neatsigirdėjusiam	neatsigirdėjusiems	neatsigirdėjusiai	neatsigirdėjusioms	-	-
gal.	neatsigirdėjusį	neatsigirdėjusius	neatsigirdėjusią	neatsigirdėjusias	-	-
įnag.	neatsigirdėjusiu	neatsigirdėjusiais	neatsigirdėjusia	neatsigirdėjusiomis	-	-
viet.	neatsigirdėjusiame	neatsigirdėjusiuose	neatsigirdėjusioje	neatsigirdėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsigirdėjusysis	neatsigirdėjusieji	neatsigirdėjusioji	neatsigirdėjusiosios	-	-
kilm.	neatsigirdėjusiojo	neatsigirdėjusiųjų	neatsigirdėjusiosios	neatsigirdėjusiųjų	-	-
naud.	neatsigirdėjusiajam	neatsigirdėjusiesiems	neatsigirdėjusiajai	neatsigirdėjusiosioms	-	-
gal.	neatsigirdėjusįjį	neatsigirdėjusiuosius	neatsigirdėjusiąją	neatsigirdėjusiąsias	-	-
įnag.	neatsigirdėjusiuoju	neatsigirdėjusiaisiais	neatsigirdėjusiąja	neatsigirdėjusiosiomis	-	-
viet.	neatsigirdėjusiajame	neatsigirdėjusiuosiuose	neatsigirdėjusiojoje	neatsigirdėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsigirdėjęs, mot. g. neatsigirdėjusi.
• Skiemenys: ne-at-si-gir-dė-ju-sį-jį

neatsigirdėjusįjį

1. tas, kuris neatsigirdėjo

Etimologija

<= neatsigirdėti, neatsigirdi, neatsigirdėjo <= ne- + atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---