neatsiginčytus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

neatsiginčytus

  1. tas, kurį neatsiginčijo

Etimologija[taisyti]

<= neatsiginčyti, neatsiginčija, neatsiginčijo <= ne- + atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo