neatsiginčijusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsiginčijusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsiginčijęs, mot. g. neatsiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsiginčijęs	neatsiginčiję	neatsiginčijusi, neatsiginčijus	neatsiginčijusios	-	neatsiginčiję
kilm.	neatsiginčijusio	neatsiginčijusių	neatsiginčijusios	neatsiginčijusių	-	-
naud.	neatsiginčijusiam	neatsiginčijusiems	neatsiginčijusiai	neatsiginčijusioms	-	-
gal.	neatsiginčijusį	neatsiginčijusius	neatsiginčijusią	neatsiginčijusias	-	-
įnag.	neatsiginčijusiu	neatsiginčijusiais	neatsiginčijusia	neatsiginčijusiomis	-	-
viet.	neatsiginčijusiame	neatsiginčijusiuose	neatsiginčijusioje	neatsiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsiginčijusysis	neatsiginčijusieji	neatsiginčijusioji	neatsiginčijusiosios	-	-
kilm.	neatsiginčijusiojo	neatsiginčijusiųjų	neatsiginčijusiosios	neatsiginčijusiųjų	-	-
naud.	neatsiginčijusiajam	neatsiginčijusiesiems	neatsiginčijusiajai	neatsiginčijusiosioms	-	-
gal.	neatsiginčijusįjį	neatsiginčijusiuosius	neatsiginčijusiąją	neatsiginčijusiąsias	-	-
įnag.	neatsiginčijusiuoju	neatsiginčijusiaisiais	neatsiginčijusiąja	neatsiginčijusiosiomis	-	-
viet.	neatsiginčijusiajame	neatsiginčijusiuosiuose	neatsiginčijusiojoje	neatsiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsiginčijęs, mot. g. neatsiginčijusi.
• Skiemenys: ne-at-si-gin-či-ju-siu

neatsiginčijusiu

1. tas, kuris neatsiginčijo

Etimologija

<= neatsiginčyti, neatsiginčija, neatsiginčijo <= ne- + atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---