neatmąstytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmąstytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmąstytas, mot. g. neatmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstytas	neatmąstyti	neatmąstyta	neatmąstytos	neatmąstyta	-
kilm.	neatmąstyto	neatmąstytų	neatmąstytos	neatmąstytų	-	-
naud.	neatmąstytam	neatmąstytiems	neatmąstytai	neatmąstytoms	-	-
gal.	neatmąstytą	neatmąstytus	neatmąstytą	neatmąstytas	-	-
įnag.	neatmąstytu	neatmąstytais	neatmąstyta	neatmąstytomis	-	-
viet.	neatmąstytame	neatmąstytuose	neatmąstytoje	neatmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstytasis	neatmąstytieji	neatmąstytoji	neatmąstytosios	-	-
kilm.	neatmąstytojo	neatmąstytųjų	neatmąstytosios	neatmąstytųjų	-	-
naud.	neatmąstytajam	neatmąstytiesiems	neatmąstytajai	neatmąstytosioms	-	-
gal.	neatmąstytąjį	neatmąstytuosius	neatmąstytąją	neatmąstytąsias	-	-
įnag.	neatmąstytuoju	neatmąstytaisiais	neatmąstytąja	neatmąstytosiomis	-	-
viet.	neatmąstytajame	neatmąstytuosiuose	neatmąstytojoje	neatmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmąstytas, mot. g. neatmąstyta.
• Skiemenys: ne-at-mąs-ty-tu

neatmąstytu

1. tas, kurį neatmąstė

Etimologija

<= neatmąstyti, neatmąsto, neatmąstė <= ne- + atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---