neatmąstomuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmąstomuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmąstomas, mot. g. neatmąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstomas	neatmąstomi	neatmąstoma	neatmąstomos	neatmąstoma	-
kilm.	neatmąstomo	neatmąstomų	neatmąstomos	neatmąstomų	-	-
naud.	neatmąstomam	neatmąstomiems	neatmąstomai	neatmąstomoms	-	-
gal.	neatmąstomą	neatmąstomus	neatmąstomą	neatmąstomas	-	-
įnag.	neatmąstomu	neatmąstomais	neatmąstoma	neatmąstomomis	-	-
viet.	neatmąstomame	neatmąstomuose	neatmąstomoje	neatmąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstomasis	neatmąstomieji	neatmąstomoji	neatmąstomosios	-	-
kilm.	neatmąstomojo	neatmąstomųjų	neatmąstomosios	neatmąstomųjų	-	-
naud.	neatmąstomajam	neatmąstomiesiems	neatmąstomajai	neatmąstomosioms	-	-
gal.	neatmąstomąjį	neatmąstomuosius	neatmąstomąją	neatmąstomąsias	-	-
įnag.	neatmąstomuoju	neatmąstomaisiais	neatmąstomąja	neatmąstomosiomis	-	-
viet.	neatmąstomajame	neatmąstomuosiuose	neatmąstomojoje	neatmąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmąstomas, mot. g. neatmąstoma.
• Skiemenys: ne-at-mąs-to-muo-ju

neatmąstomuoju

1. tas, kurį neatmąsto

Etimologija

<= neatmąstyti, neatmąsto, neatmąstė <= ne- + atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---