neatmąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmąstęs, mot. g. neatmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstęs	neatmąstę	neatmąsčiusi, neatmąsčius	neatmąsčiusios	-	neatmąstę
kilm.	neatmąsčiusio	neatmąsčiusių	neatmąsčiusios	neatmąsčiusių	-	-
naud.	neatmąsčiusiam	neatmąsčiusiems	neatmąsčiusiai	neatmąsčiusioms	-	-
gal.	neatmąsčiusį	neatmąsčiusius	neatmąsčiusią	neatmąsčiusias	-	-
įnag.	neatmąsčiusiu	neatmąsčiusiais	neatmąsčiusia	neatmąsčiusiomis	-	-
viet.	neatmąsčiusiame	neatmąsčiusiuose	neatmąsčiusioje	neatmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąsčiusysis	neatmąsčiusieji	neatmąsčiusioji	neatmąsčiusiosios	-	-
kilm.	neatmąsčiusiojo	neatmąsčiusiųjų	neatmąsčiusiosios	neatmąsčiusiųjų	-	-
naud.	neatmąsčiusiajam	neatmąsčiusiesiems	neatmąsčiusiajai	neatmąsčiusiosioms	-	-
gal.	neatmąsčiusįjį	neatmąsčiusiuosius	neatmąsčiusiąją	neatmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neatmąsčiusiuoju	neatmąsčiusiaisiais	neatmąsčiusiąja	neatmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neatmąsčiusiajame	neatmąsčiusiuosiuose	neatmąsčiusiojoje	neatmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neatmąsčiusi.
• Skiemenys: ne-at-mąs-tęs

neatmąstęs

1. tas, kuris neatmąstė

Etimologija

<= neatmąstyti, neatmąsto, neatmąstė <= ne- + atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neatmąstęs: bendrai

---