neatmąstą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatmąstą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatmąstantis, mot. g. neatmąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstąs, neatmąstantis	neatmąstą, neatmąstantys	neatmąstanti	neatmąstančios	-	neatmąstą
kilm.	neatmąstančio	neatmąstančių	neatmąstančios	neatmąstančių	-	-
naud.	neatmąstančiam	neatmąstantiems, neatmąstantiem	neatmąstančiai	neatmąstančioms, neatmąstančiom	-	-
gal.	neatmąstantį	neatmąstančius	neatmąstančią	neatmąstančias	-	-
įnag.	neatmąstančiu	neatmąstančiais	neatmąstančia	neatmąstančiomis	-	-
viet.	neatmąstančiame, neatmąstančiam	neatmąstančiuose, neatmąstančiuos	neatmąstančioje, neatmąstančioj	neatmąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatmąstantysis	neatmąstantieji	neatmąstančioji	neatmąstančiosios	-	-
kilm.	neatmąstančiojo	neatmąstančiųjų	neatmąstančiosios	neatmąstančiųjų	-	-
naud.	neatmąstančiajam	neatmąstantiesiems	neatmąstančiajai	neatmąstančiosioms	-	-
gal.	neatmąstantįjį	neatmąstančiuosius	neatmąstančiąją	neatmąstančiąsias	-	-
įnag.	neatmąstančiuoju	neatmąstančiaisiais	neatmąstančiąja	neatmąstančiosiomis	-	-
viet.	neatmąstančiajame	neatmąstančiuosiuose	neatmąstančiojoje	neatmąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatmąstantis, mot. g. neatmąstanti.
• Skiemenys: ne-at-mąs-tą

neatmąstą

1. tas, kuris neatmąsto

Etimologija

<= neatmąstyti, neatmąsto, neatmąstė <= ne- + atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---