neatitikrintuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatitikrintuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatitikrintas, mot. g. neatitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikrintas	neatitikrinti	neatitikrinta	neatitikrintos	neatitikrinta	-
kilm.	neatitikrinto	neatitikrintų	neatitikrintos	neatitikrintų	-	-
naud.	neatitikrintam	neatitikrintiems	neatitikrintai	neatitikrintoms	-	-
gal.	neatitikrintą	neatitikrintus	neatitikrintą	neatitikrintas	-	-
įnag.	neatitikrintu	neatitikrintais	neatitikrinta	neatitikrintomis	-	-
viet.	neatitikrintame	neatitikrintuose	neatitikrintoje	neatitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikrintasis	neatitikrintieji	neatitikrintoji	neatitikrintosios	-	-
kilm.	neatitikrintojo	neatitikrintųjų	neatitikrintosios	neatitikrintųjų	-	-
naud.	neatitikrintajam	neatitikrintiesiems	neatitikrintajai	neatitikrintosioms	-	-
gal.	neatitikrintąjį	neatitikrintuosius	neatitikrintąją	neatitikrintąsias	-	-
įnag.	neatitikrintuoju	neatitikrintaisiais	neatitikrintąja	neatitikrintosiomis	-	-
viet.	neatitikrintajame	neatitikrintuosiuose	neatitikrintojoje	neatitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatitikrintas, mot. g. neatitikrinta.
• Skiemenys: ne-a-ti-tik-rin-tuo-ju

neatitikrintuoju

1. tas, kurį neatitikrino

Etimologija

<= neatitikrinti, neatitikrina, neatitikrino <= ne- + atitikrinti, atitikrina, atitikrino <= ati- + tikrinti, tikrina, tikrino

---