neatitikrinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatitikrinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatitikrinantis, mot. g. neatitikrinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikrinąs, neatitikrinantis	neatitikriną, neatitikrinantys	neatitikrinanti	neatitikrinančios	-	neatitikriną
kilm.	neatitikrinančio	neatitikrinančių	neatitikrinančios	neatitikrinančių	-	-
naud.	neatitikrinančiam	neatitikrinantiems, neatitikrinantiem	neatitikrinančiai	neatitikrinančioms, neatitikrinančiom	-	-
gal.	neatitikrinantį	neatitikrinančius	neatitikrinančią	neatitikrinančias	-	-
įnag.	neatitikrinančiu	neatitikrinančiais	neatitikrinančia	neatitikrinančiomis	-	-
viet.	neatitikrinančiame, neatitikrinančiam	neatitikrinančiuose, neatitikrinančiuos	neatitikrinančioje, neatitikrinančioj	neatitikrinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikrinantysis	neatitikrinantieji	neatitikrinančioji	neatitikrinančiosios	-	-
kilm.	neatitikrinančiojo	neatitikrinančiųjų	neatitikrinančiosios	neatitikrinančiųjų	-	-
naud.	neatitikrinančiajam	neatitikrinantiesiems	neatitikrinančiajai	neatitikrinančiosioms	-	-
gal.	neatitikrinantįjį	neatitikrinančiuosius	neatitikrinančiąją	neatitikrinančiąsias	-	-
įnag.	neatitikrinančiuoju	neatitikrinančiaisiais	neatitikrinančiąja	neatitikrinančiosiomis	-	-
viet.	neatitikrinančiajame	neatitikrinančiuosiuose	neatitikrinančiojoje	neatitikrinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatitikrinantis, mot. g. neatitikrinanti.
• Skiemenys: ne-a-ti-tik-ri-nan-čių-jų

neatitikrinančiųjų

1. tas, kuris neatitikrina

Etimologija

<= neatitikrinti, neatitikrina, neatitikrino <= ne- + atitikrinti, atitikrina, atitikrino <= ati- + tikrinti, tikrina, tikrino

---