neatitikinantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatitikinantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatitikinantis, mot. g. neatitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikinąs, neatitikinantis	neatitikiną, neatitikinantys	neatitikinanti	neatitikinančios	-	neatitikiną
kilm.	neatitikinančio	neatitikinančių	neatitikinančios	neatitikinančių	-	-
naud.	neatitikinančiam	neatitikinantiems, neatitikinantiem	neatitikinančiai	neatitikinančioms, neatitikinančiom	-	-
gal.	neatitikinantį	neatitikinančius	neatitikinančią	neatitikinančias	-	-
įnag.	neatitikinančiu	neatitikinančiais	neatitikinančia	neatitikinančiomis	-	-
viet.	neatitikinančiame, neatitikinančiam	neatitikinančiuose, neatitikinančiuos	neatitikinančioje, neatitikinančioj	neatitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatitikinantysis	neatitikinantieji	neatitikinančioji	neatitikinančiosios	-	-
kilm.	neatitikinančiojo	neatitikinančiųjų	neatitikinančiosios	neatitikinančiųjų	-	-
naud.	neatitikinančiajam	neatitikinantiesiems	neatitikinančiajai	neatitikinančiosioms	-	-
gal.	neatitikinantįjį	neatitikinančiuosius	neatitikinančiąją	neatitikinančiąsias	-	-
įnag.	neatitikinančiuoju	neatitikinančiaisiais	neatitikinančiąja	neatitikinančiosiomis	-	-
viet.	neatitikinančiajame	neatitikinančiuosiuose	neatitikinančiojoje	neatitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatitikinantis, mot. g. neatitikinanti.
• Skiemenys: ne-a-ti-ti-ki-nan-tiem

neatitikinantiem

1. tas, kuris neatitikina

Etimologija

<= neatitikinti, neatitikina, neatitikino <= ne- + atitikinti, atitikina, atitikino <= ati- + tikinti, tikina, tikino

---