neatgirdinčiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatgirdinčiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatgirdintis, mot. g. neatgirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatgirdintis, neatgirdįs	neatgirdintys, neatgirdį	neatgirdinti	neatgirdinčios	-	neatgirdį
kilm.	neatgirdinčio	neatgirdinčių	neatgirdinčios	neatgirdinčių	-	-
naud.	neatgirdinčiam	neatgirdintiems, neatgirdintiem	neatgirdinčiai	neatgirdinčioms	-	-
gal.	neatgirdintį	neatgirdinčius	neatgirdinčią	neatgirdinčias	-	-
įnag.	neatgirdinčiu	neatgirdinčiais	neatgirdinčia	neatgirdinčiomis	-	-
viet.	neatgirdinčiame, neatgirdinčiam	neatgirdinčiuose, neatgirdinčiuos	neatgirdinčioje, neatgirdinčioj	neatgirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatgirdintysis	neatgirdintieji	neatgirdinčioji	neatgirdinčiosios	-	-
kilm.	neatgirdinčiojo	neatgirdinčiųjų	neatgirdinčiosios	neatgirdinčiųjų	-	-
naud.	neatgirdinčiajam	neatgirdintiesiems	neatgirdinčiajai	neatgirdinčiosioms	-	-
gal.	neatgirdintįjį	neatgirdinčiuosius	neatgirdinčiąją	neatgirdinčiąsias	-	-
įnag.	neatgirdinčiuoju	neatgirdinčiaisiais	neatgirdinčiąja	neatgirdinčiosiomis	-	-
viet.	neatgirdinčajame	neatgirdinčiuosiuose	neatgirdinčiojoje	neatgirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatgirdintis, mot. g. neatgirdinti.
• Skiemenys: ne-at-gir-din-čio-jo

neatgirdinčiojo

1. tas, kuris neatgirdi

Etimologija

<= neatgirdėti, neatgirdi, neatgirdėjo <= ne- + atgirdėti, atgirdi, atgirdėjo <= at- + girdėti, girdi, girdėjo

---