neapsivaišinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivaišinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivaišinsimas, mot. g. neapsivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinsimas	neapsivaišinsimi	neapsivaišinsima	neapsivaišinsimos	neapsivaišinsima	-
kilm.	neapsivaišinsimo	neapsivaišinsimų	neapsivaišinsimos	neapsivaišinsimų	-	-
naud.	neapsivaišinsimam	neapsivaišinsimiems	neapsivaišinsimai	neapsivaišinsimoms	-	-
gal.	neapsivaišinsimą	neapsivaišinsimus	neapsivaišinsimą	neapsivaišinsimas	-	-
įnag.	neapsivaišinsimu	neapsivaišinsimais	neapsivaišinsima	neapsivaišinsimomis	-	-
viet.	neapsivaišinsimame	neapsivaišinsimuose	neapsivaišinsimoje	neapsivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinsimasis	neapsivaišinsimieji	neapsivaišinsimoji	neapsivaišinsimosios	-	-
kilm.	neapsivaišinsimojo	neapsivaišinsimųjų	neapsivaišinsimosios	neapsivaišinsimųjų	-	-
naud.	neapsivaišinsimajam	neapsivaišinsimiesiems	neapsivaišinsimajai	neapsivaišinsimosioms	-	-
gal.	neapsivaišinsimąjį	neapsivaišinsimuosius	neapsivaišinsimąją	neapsivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neapsivaišinsimuoju	neapsivaišinsimaisiais	neapsivaišinsimąja	neapsivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neapsivaišinsimajame	neapsivaišinsimuosiuose	neapsivaišinsimojoje	neapsivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivaišinsimas, mot. g. neapsivaišinsima.

neapsivaišinsimųjų

1. tas, kurį neapsivaišins

Etimologija

<= neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino <= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---