neapsivaišinančiai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivaišinančiai (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivaišinantis, mot. g. neapsivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinąs, neapsivaišinantis	neapsivaišiną, neapsivaišinantys	neapsivaišinanti	neapsivaišinančios	-	neapsivaišiną
kilm.	neapsivaišinančio	neapsivaišinančių	neapsivaišinančios	neapsivaišinančių	-	-
naud.	neapsivaišinančiam	neapsivaišinantiems, neapsivaišinantiem	neapsivaišinančiai	neapsivaišinančioms, neapsivaišinančiom	-	-
gal.	neapsivaišinantį	neapsivaišinančius	neapsivaišinančią	neapsivaišinančias	-	-
įnag.	neapsivaišinančiu	neapsivaišinančiais	neapsivaišinančia	neapsivaišinančiomis	-	-
viet.	neapsivaišinančiame, neapsivaišinančiam	neapsivaišinančiuose, neapsivaišinančiuos	neapsivaišinančioje, neapsivaišinančioj	neapsivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišinantysis	neapsivaišinantieji	neapsivaišinančioji	neapsivaišinančiosios	-	-
kilm.	neapsivaišinančiojo	neapsivaišinančiųjų	neapsivaišinančiosios	neapsivaišinančiųjų	-	-
naud.	neapsivaišinančiajam	neapsivaišinantiesiems	neapsivaišinančiajai	neapsivaišinančiosioms	-	-
gal.	neapsivaišinantįjį	neapsivaišinančiuosius	neapsivaišinančiąją	neapsivaišinančiąsias	-	-
įnag.	neapsivaišinančiuoju	neapsivaišinančiaisiais	neapsivaišinančiąja	neapsivaišinančiosiomis	-	-
viet.	neapsivaišinančiajame	neapsivaišinančiuosiuose	neapsivaišinančiojoje	neapsivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivaišinantis, mot. g. neapsivaišinanti.

neapsivaišinančiai

1. ta, kuri neapsivaišina

Etimologija

<= neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino <= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---