neapsimąstysimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimąstysimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimąstysimas, mot. g. neapsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstysimas	neapsimąstysimi	neapsimąstysima	neapsimąstysimos	neapsimąstysima	-
kilm.	neapsimąstysimo	neapsimąstysimų	neapsimąstysimos	neapsimąstysimų	-	-
naud.	neapsimąstysimam	neapsimąstysimiems	neapsimąstysimai	neapsimąstysimoms	-	-
gal.	neapsimąstysimą	neapsimąstysimus	neapsimąstysimą	neapsimąstysimas	-	-
įnag.	neapsimąstysimu	neapsimąstysimais	neapsimąstysima	neapsimąstysimomis	-	-
viet.	neapsimąstysimame	neapsimąstysimuose	neapsimąstysimoje	neapsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstysimasis	neapsimąstysimieji	neapsimąstysimoji	neapsimąstysimosios	-	-
kilm.	neapsimąstysimojo	neapsimąstysimųjų	neapsimąstysimosios	neapsimąstysimųjų	-	-
naud.	neapsimąstysimajam	neapsimąstysimiesiems	neapsimąstysimajai	neapsimąstysimosioms	-	-
gal.	neapsimąstysimąjį	neapsimąstysimuosius	neapsimąstysimąją	neapsimąstysimąsias	-	-
įnag.	neapsimąstysimuoju	neapsimąstysimaisiais	neapsimąstysimąja	neapsimąstysimosiomis	-	-
viet.	neapsimąstysimajame	neapsimąstysimuosiuose	neapsimąstysimojoje	neapsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimąstysimas, mot. g. neapsimąstysima.
• Skiemenys: ne-ap-si-mąs-ty-si-mą-jį

neapsimąstysimąjį

1. tas, kurį neapsimąstys

Etimologija

<= neapsimąstyti, neapsimąsto, neapsimąstė <= ne- + apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---