neapsimąstomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimąstomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimąstomas, mot. g. neapsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstomas	neapsimąstomi	neapsimąstoma	neapsimąstomos	neapsimąstoma	-
kilm.	neapsimąstomo	neapsimąstomų	neapsimąstomos	neapsimąstomų	-	-
naud.	neapsimąstomam	neapsimąstomiems	neapsimąstomai	neapsimąstomoms	-	-
gal.	neapsimąstomą	neapsimąstomus	neapsimąstomą	neapsimąstomas	-	-
įnag.	neapsimąstomu	neapsimąstomais	neapsimąstoma	neapsimąstomomis	-	-
viet.	neapsimąstomame	neapsimąstomuose	neapsimąstomoje	neapsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstomasis	neapsimąstomieji	neapsimąstomoji	neapsimąstomosios	-	-
kilm.	neapsimąstomojo	neapsimąstomųjų	neapsimąstomosios	neapsimąstomųjų	-	-
naud.	neapsimąstomajam	neapsimąstomiesiems	neapsimąstomajai	neapsimąstomosioms	-	-
gal.	neapsimąstomąjį	neapsimąstomuosius	neapsimąstomąją	neapsimąstomąsias	-	-
įnag.	neapsimąstomuoju	neapsimąstomaisiais	neapsimąstomąja	neapsimąstomosiomis	-	-
viet.	neapsimąstomajame	neapsimąstomuosiuose	neapsimąstomojoje	neapsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimąstomas, mot. g. neapsimąstoma.
• Skiemenys: ne-ap-si-mąs-to-mu

neapsimąstomu

1. tas, kurį neapsimąsto

Etimologija

<= neapsimąstyti, neapsimąsto, neapsimąstė <= ne- + apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---