neapsimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimąstęs, mot. g. neapsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąstęs	neapsimąstę	neapsimąsčiusi, neapsimąsčius	neapsimąsčiusios	-	neapsimąstę
kilm.	neapsimąsčiusio	neapsimąsčiusių	neapsimąsčiusios	neapsimąsčiusių	-	-
naud.	neapsimąsčiusiam	neapsimąsčiusiems	neapsimąsčiusiai	neapsimąsčiusioms	-	-
gal.	neapsimąsčiusį	neapsimąsčiusius	neapsimąsčiusią	neapsimąsčiusias	-	-
įnag.	neapsimąsčiusiu	neapsimąsčiusiais	neapsimąsčiusia	neapsimąsčiusiomis	-	-
viet.	neapsimąsčiusiame	neapsimąsčiusiuose	neapsimąsčiusioje	neapsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimąsčiusysis	neapsimąsčiusieji	neapsimąsčiusioji	neapsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	neapsimąsčiusiojo	neapsimąsčiusiųjų	neapsimąsčiusiosios	neapsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	neapsimąsčiusiajam	neapsimąsčiusiesiems	neapsimąsčiusiajai	neapsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	neapsimąsčiusįjį	neapsimąsčiusiuosius	neapsimąsčiusiąją	neapsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neapsimąsčiusiuoju	neapsimąsčiusiaisiais	neapsimąsčiusiąja	neapsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neapsimąsčiusiajame	neapsimąsčiusiuosiuose	neapsimąsčiusiojoje	neapsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neapsimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-mąs-tęs

neapsimąstęs

1. tas, kuris neapsimąstė

Etimologija

<= neapsimąstyti, neapsimąsto, neapsimąstė <= ne- + apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neapsimąstęs: bendrai

---