neapsigertinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigertinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigertinas, mot. g. neapsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigertinas	neapsigertini	neapsigertina	neapsigertinos	neapsigertina	-
kilm.	neapsigertino	neapsigertinų	neapsigertinos	neapsigertinų	-	-
naud.	neapsigertinam	neapsigertiniems	neapsigertinai	neapsigertinoms	-	-
gal.	neapsigertiną	neapsigertinus	neapsigertiną	neapsigertinas	-	-
įnag.	neapsigertinu	neapsigertinais	neapsigertina	neapsigertinomis	-	-
viet.	neapsigertiname	neapsigertinuose	neapsigertinoje	neapsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigertinasis	neapsigertinieji	neapsigertinoji	neapsigertinosios	-	-
kilm.	neapsigertinojo	neapsigertinųjų	neapsigertinosios	neapsigertinųjų	-	-
naud.	neapsigertinajam	neapsigertiniesiems	neapsigertinajai	neapsigertinosioms	-	-
gal.	neapsigertinąjį	neapsigertinuosius	neapsigertinąją	neapsigertinąsias	-	-
įnag.	neapsigertinuoju	neapsigertinaisiais	neapsigertinąja	neapsigertinosiomis	-	-
viet.	neapsigertinajame	neapsigertinuosiuose	neapsigertinojoje	neapsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigertinas, mot. g. neapsigertina.
• Skiemenys: ne-ap-si-ger-ti-nų-jų

neapsigertinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neapsigerti

Etimologija

<= neapsigerti, neapsigeria, neapsigėrė <= ne- + apsigerti, apsigeria, apsigėrė <= ap- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---