neapsigėrę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigėrę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigėręs, mot. g. neapsigėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigėręs	neapsigėrę	neapsigėrusi, neapsigėrus	neapsigėrusios	-	neapsigėrę
kilm.	neapsigėrusio	neapsigėrusių	neapsigėrusios	neapsigėrusių	-	-
naud.	neapsigėrusiam	neapsigėrusiems	neapsigėrusiai	neapsigėrusioms	-	-
gal.	neapsigėrusį	neapsigėrusius	neapsigėrusią	neapsigėrusias	-	-
įnag.	neapsigėrusiu	neapsigėrusiais	neapsigėrusia	neapsigėrusiomis	-	-
viet.	neapsigėrusiame	neapsigėrusiuose	neapsigėrusioje	neapsigėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigėrusysis	neapsigėrusieji	neapsigėrusioji	neapsigėrusiosios	-	-
kilm.	neapsigėrusiojo	neapsigėrusiųjų	neapsigėrusiosios	neapsigėrusiųjų	-	-
naud.	neapsigėrusiajam	neapsigėrusiesiems	neapsigėrusiajai	neapsigėrusiosioms	-	-
gal.	neapsigėrusįjį	neapsigėrusiuosius	neapsigėrusiąją	neapsigėrusiąsias	-	-
įnag.	neapsigėrusiuoju	neapsigėrusiaisiais	neapsigėrusiąja	neapsigėrusiosiomis	-	-
viet.	neapsigėrusiajame	neapsigėrusiuosiuose	neapsigėrusiojoje	neapsigėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigėręs, mot. g. neapsigėrusi.
• Skiemenys: ne-ap-si-gė-rę

neapsigėrę

1. tas, kuris neapsigėrė

Etimologija

<= neapsigerti, neapsigeria, neapsigėrė <= ne- + apsigerti, apsigeria, apsigėrė <= ap- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---