neapnervintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapnervintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapnervintas, mot. g. neapnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapnervintas	neapnervinti	neapnervinta	neapnervintos	neapnervinta	-
kilm.	neapnervinto	neapnervintų	neapnervintos	neapnervintų	-	-
naud.	neapnervintam	neapnervintiems	neapnervintai	neapnervintoms	-	-
gal.	neapnervintą	neapnervintus	neapnervintą	neapnervintas	-	-
įnag.	neapnervintu	neapnervintais	neapnervinta	neapnervintomis	-	-
viet.	neapnervintame	neapnervintuose	neapnervintoje	neapnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapnervintasis	neapnervintieji	neapnervintoji	neapnervintosios	-	-
kilm.	neapnervintojo	neapnervintųjų	neapnervintosios	neapnervintųjų	-	-
naud.	neapnervintajam	neapnervintiesiems	neapnervintajai	neapnervintosioms	-	-
gal.	neapnervintąjį	neapnervintuosius	neapnervintąją	neapnervintąsias	-	-
įnag.	neapnervintuoju	neapnervintaisiais	neapnervintąja	neapnervintosiomis	-	-
viet.	neapnervintajame	neapnervintuosiuose	neapnervintojoje	neapnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapnervintas, mot. g. neapnervinta.
• Skiemenys: ne-ap-ner-vin-tu

neapnervintu (ret.)

1. tas, kurį neapnervino

Etimologija

<= neapnervinti, neapnervina, neapnervino <= ne- + apnervinti, apnervina, apnervino <= ap- + nervinti, nervina, nervino

---