neapnervinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapnervinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapnervinantis, mot. g. neapnervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapnervinąs, neapnervinantis	neapnerviną, neapnervinantys	neapnervinanti	neapnervinančios	-	neapnerviną
kilm.	neapnervinančio	neapnervinančių	neapnervinančios	neapnervinančių	-	-
naud.	neapnervinančiam	neapnervinantiems, neapnervinantiem	neapnervinančiai	neapnervinančioms, neapnervinančiom	-	-
gal.	neapnervinantį	neapnervinančius	neapnervinančią	neapnervinančias	-	-
įnag.	neapnervinančiu	neapnervinančiais	neapnervinančia	neapnervinančiomis	-	-
viet.	neapnervinančiame, neapnervinančiam	neapnervinančiuose, neapnervinančiuos	neapnervinančioje, neapnervinančioj	neapnervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapnervinantysis	neapnervinantieji	neapnervinančioji	neapnervinančiosios	-	-
kilm.	neapnervinančiojo	neapnervinančiųjų	neapnervinančiosios	neapnervinančiųjų	-	-
naud.	neapnervinančiajam	neapnervinantiesiems	neapnervinančiajai	neapnervinančiosioms	-	-
gal.	neapnervinantįjį	neapnervinančiuosius	neapnervinančiąją	neapnervinančiąsias	-	-
įnag.	neapnervinančiuoju	neapnervinančiaisiais	neapnervinančiąja	neapnervinančiosiomis	-	-
viet.	neapnervinančiajame	neapnervinančiuosiuose	neapnervinančiojoje	neapnervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapnervinantis, mot. g. neapnervinanti.
• Skiemenys: ne-ap-ner-vi-nan-čių-jų

neapnervinančiųjų (ret.)

1. tas, kuris neapnervina

Etimologija

<= neapnervinti, neapnervina, neapnervino <= ne- + apnervinti, apnervina, apnervino <= ap- + nervinti, nervina, nervino

---