neapmokėsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmokėsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmokėsiantis, mot. g. neapmokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmokėsiąs, neapmokėsiantis	neapmokėsią, neapmokėsiantys	neapmokėsianti	neapmokėsiančios	-	neapmokėsią
kilm.	neapmokėsiančio	neapmokėsiančių	neapmokėsiančios	neapmokėsiančių	-	-
naud.	neapmokėsiančiam	neapmokėsiantiems, neapmokėsiantiem	neapmokėsiančiai	neapmokėsiančioms, neapmokėsiančiom	-	-
gal.	neapmokėsiantį	neapmokėsiančius	neapmokėsiančią	neapmokėsiančias	-	-
įnag.	neapmokėsiančiu	neapmokėsiančiais	neapmokėsiančia	neapmokėsiančiomis	-	-
viet.	neapmokėsiančiame, neapmokėsiančiam	neapmokėsiančiuose, neapmokėsiančiuos	neapmokėsiančioje, neapmokėsiančioj	neapmokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmokėsiantysis	neapmokėsiantieji	neapmokėsiančioji	neapmokėsiančiosios	-	-
kilm.	neapmokėsiančiojo	neapmokėsiančiųjų	neapmokėsiančiosios	neapmokėsiančiųjų	-	-
naud.	neapmokėsiančiajam	neapmokėsiantiesiems	neapmokėsiančiajai	neapmokėsiančiosioms	-	-
gal.	neapmokėsiantįjį	neapmokėsiančiuosius	neapmokėsiančiąją	neapmokėsiančiąsias	-	-
įnag.	neapmokėsiančiuoju	neapmokėsiančiaisiais	neapmokėsiančiąja	neapmokėsiančiosiomis	-	-
viet.	neapmokėsiančiajame	neapmokėsiančiuosiuose	neapmokėsiančiojoje	neapmokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmokėsiantis, mot. g. neapmokėsianti.
• Skiemenys: ne-ap-mo-kė-sian-čiu

neapmokėsiančiu (ret.)

1. tas, kuris neapmokės

Etimologija

<= neapmokėti, neapmoka, neapmokėjo <= ne- + apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo

---