neapmokėdavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmokėdavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmokėdavęs, mot. g. neapmokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmokėdavęs	neapmokėdavę	neapmokėdavusi, neapmokėdavus	neapmokėdavusios	-	neapmokėdavę
kilm.	neapmokėdavusio	neapmokėdavusių	neapmokėdavusios	neapmokėdavusių	-	-
naud.	neapmokėdavusiam	neapmokėdavusiems	neapmokėdavusiai	neapmokėdavusioms	-	-
gal.	neapmokėdavusį	neapmokėdavusius	neapmokėdavusią	neapmokėdavusias	-	-
įnag.	neapmokėdavusiu	neapmokėdavusiais	neapmokėdavusia	neapmokėdavusiomis	-	-
viet.	neapmokėdavusiame	neapmokėdavusiuose	neapmokėdavusioje	neapmokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmokėdavusysis	neapmokėdavusieji	neapmokėdavusioji	neapmokėdavusiosios	-	-
kilm.	neapmokėdavusiojo	neapmokėdavusiųjų	neapmokėdavusiosios	neapmokėdavusiųjų	-	-
naud.	neapmokėdavusiajam	neapmokėdavusiesiems	neapmokėdavusiajai	neapmokėdavusiosioms	-	-
gal.	neapmokėdavusįjį	neapmokėdavusiuosius	neapmokėdavusiąją	neapmokėdavusiąsias	-	-
įnag.	neapmokėdavusiuoju	neapmokėdavusiaisiais	neapmokėdavusiąja	neapmokėdavusiosiomis	-	-
viet.	neapmokėdavusiajame	neapmokėdavusiuosiuose	neapmokėdavusiojoje	neapmokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmokėdavęs, mot. g. neapmokėdavusi.
• Skiemenys: ne-ap-mo-kė-da-vę

neapmokėdavę (ret.)

1. tas, kuris neapmokėdavo

Etimologija

<= neapmokėti, neapmoka, neapmokėjo <= ne- + apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo

---