neapmąstytinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmąstytinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmąstytinas, mot. g. neapmąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstytinas	neapmąstytini	neapmąstytina	neapmąstytinos	neapmąstytina	-
kilm.	neapmąstytino	neapmąstytinų	neapmąstytinos	neapmąstytinų	-	-
naud.	neapmąstytinam	neapmąstytiniems	neapmąstytinai	neapmąstytinoms	-	-
gal.	neapmąstytiną	neapmąstytinus	neapmąstytiną	neapmąstytinas	-	-
įnag.	neapmąstytinu	neapmąstytinais	neapmąstytina	neapmąstytinomis	-	-
viet.	neapmąstytiname	neapmąstytinuose	neapmąstytinoje	neapmąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstytinasis	neapmąstytinieji	neapmąstytinoji	neapmąstytinosios	-	-
kilm.	neapmąstytinojo	neapmąstytinųjų	neapmąstytinosios	neapmąstytinųjų	-	-
naud.	neapmąstytinajam	neapmąstytiniesiems	neapmąstytinajai	neapmąstytinosioms	-	-
gal.	neapmąstytinąjį	neapmąstytinuosius	neapmąstytinąją	neapmąstytinąsias	-	-
įnag.	neapmąstytinuoju	neapmąstytinaisiais	neapmąstytinąja	neapmąstytinosiomis	-	-
viet.	neapmąstytinajame	neapmąstytinuosiuose	neapmąstytinojoje	neapmąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmąstytinas, mot. g. neapmąstytina.
• Skiemenys: ne-ap-mąs-ty-ti-nų-jų

neapmąstytinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neapmąstyti

Etimologija

<= neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė <= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---