neapmąstytam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmąstytam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmąstytas, mot. g. neapmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstytas	neapmąstyti	neapmąstyta	neapmąstytos	neapmąstyta	-
kilm.	neapmąstyto	neapmąstytų	neapmąstytos	neapmąstytų	-	-
naud.	neapmąstytam	neapmąstytiems	neapmąstytai	neapmąstytoms	-	-
gal.	neapmąstytą	neapmąstytus	neapmąstytą	neapmąstytas	-	-
įnag.	neapmąstytu	neapmąstytais	neapmąstyta	neapmąstytomis	-	-
viet.	neapmąstytame	neapmąstytuose	neapmąstytoje	neapmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstytasis	neapmąstytieji	neapmąstytoji	neapmąstytosios	-	-
kilm.	neapmąstytojo	neapmąstytųjų	neapmąstytosios	neapmąstytųjų	-	-
naud.	neapmąstytajam	neapmąstytiesiems	neapmąstytajai	neapmąstytosioms	-	-
gal.	neapmąstytąjį	neapmąstytuosius	neapmąstytąją	neapmąstytąsias	-	-
įnag.	neapmąstytuoju	neapmąstytaisiais	neapmąstytąja	neapmąstytosiomis	-	-
viet.	neapmąstytajame	neapmąstytuosiuose	neapmąstytojoje	neapmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmąstytas, mot. g. neapmąstyta.
• Skiemenys: ne-ap-mąs-ty-tam

neapmąstytam

1. tas, kurį neapmąstė

Etimologija

<= neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė <= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---