neapmąstomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmąstomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmąstomas, mot. g. neapmąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstomas	neapmąstomi	neapmąstoma	neapmąstomos	neapmąstoma	-
kilm.	neapmąstomo	neapmąstomų	neapmąstomos	neapmąstomų	-	-
naud.	neapmąstomam	neapmąstomiems	neapmąstomai	neapmąstomoms	-	-
gal.	neapmąstomą	neapmąstomus	neapmąstomą	neapmąstomas	-	-
įnag.	neapmąstomu	neapmąstomais	neapmąstoma	neapmąstomomis	-	-
viet.	neapmąstomame	neapmąstomuose	neapmąstomoje	neapmąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstomasis	neapmąstomieji	neapmąstomoji	neapmąstomosios	-	-
kilm.	neapmąstomojo	neapmąstomųjų	neapmąstomosios	neapmąstomųjų	-	-
naud.	neapmąstomajam	neapmąstomiesiems	neapmąstomajai	neapmąstomosioms	-	-
gal.	neapmąstomąjį	neapmąstomuosius	neapmąstomąją	neapmąstomąsias	-	-
įnag.	neapmąstomuoju	neapmąstomaisiais	neapmąstomąja	neapmąstomosiomis	-	-
viet.	neapmąstomajame	neapmąstomuosiuose	neapmąstomojoje	neapmąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmąstomas, mot. g. neapmąstoma.
• Skiemenys: ne-ap-mąs-to-mu

neapmąstomu

1. tas, kurį neapmąsto

Etimologija

<= neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė <= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---