neapmąsčiusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmąsčiusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmąstęs, mot. g. neapmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstęs	neapmąstę	neapmąsčiusi, neapmąsčius	neapmąsčiusios	-	neapmąstę
kilm.	neapmąsčiusio	neapmąsčiusių	neapmąsčiusios	neapmąsčiusių	-	-
naud.	neapmąsčiusiam	neapmąsčiusiems	neapmąsčiusiai	neapmąsčiusioms	-	-
gal.	neapmąsčiusį	neapmąsčiusius	neapmąsčiusią	neapmąsčiusias	-	-
įnag.	neapmąsčiusiu	neapmąsčiusiais	neapmąsčiusia	neapmąsčiusiomis	-	-
viet.	neapmąsčiusiame	neapmąsčiusiuose	neapmąsčiusioje	neapmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąsčiusysis	neapmąsčiusieji	neapmąsčiusioji	neapmąsčiusiosios	-	-
kilm.	neapmąsčiusiojo	neapmąsčiusiųjų	neapmąsčiusiosios	neapmąsčiusiųjų	-	-
naud.	neapmąsčiusiajam	neapmąsčiusiesiems	neapmąsčiusiajai	neapmąsčiusiosioms	-	-
gal.	neapmąsčiusįjį	neapmąsčiusiuosius	neapmąsčiusiąją	neapmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neapmąsčiusiuoju	neapmąsčiusiaisiais	neapmąsčiusiąja	neapmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neapmąsčiusiajame	neapmąsčiusiuosiuose	neapmąsčiusiojoje	neapmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmąstęs, mot. g. neapmąsčiusi.
• Skiemenys: ne-ap-mąs-čiu-sį

neapmąsčiusį

1. tas, kuris neapmąstė

Etimologija

<= neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė <= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---