neapgirdėtino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgirdėtino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdėtinas, mot. g. neapgirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėtinas	neapgirdėtini	neapgirdėtina	neapgirdėtinos	neapgirdėtina	-
kilm.	neapgirdėtino	neapgirdėtinų	neapgirdėtinos	neapgirdėtinų	-	-
naud.	neapgirdėtinam	neapgirdėtiniems	neapgirdėtinai	neapgirdėtinoms	-	-
gal.	neapgirdėtiną	neapgirdėtinus	neapgirdėtiną	neapgirdėtinas	-	-
įnag.	neapgirdėtinu	neapgirdėtinais	neapgirdėtina	neapgirdėtinomis	-	-
viet.	neapgirdėtiname	neapgirdėtinuose	neapgirdėtinoje	neapgirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėtinasis	neapgirdėtinieji	neapgirdėtinoji	neapgirdėtinosios	-	-
kilm.	neapgirdėtinojo	neapgirdėtinųjų	neapgirdėtinosios	neapgirdėtinųjų	-	-
naud.	neapgirdėtinajam	neapgirdėtiniesiems	neapgirdėtinajai	neapgirdėtinosioms	-	-
gal.	neapgirdėtinąjį	neapgirdėtinuosius	neapgirdėtinąją	neapgirdėtinąsias	-	-
įnag.	neapgirdėtinuoju	neapgirdėtinaisiais	neapgirdėtinąja	neapgirdėtinosiomis	-	-
viet.	neapgirdėtinajame	neapgirdėtinuosiuose	neapgirdėtinojoje	neapgirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdėtinas, mot. g. neapgirdėtina.
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-ti-no

neapgirdėtino (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia neapgirdėti

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---