neapgirdėtųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgirdėtųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdėtas, mot. g. neapgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėtas	neapgirdėti	neapgirdėta	neapgirdėtos	neapgirdėta	-
kilm.	neapgirdėto	neapgirdėtų	neapgirdėtos	neapgirdėtų	-	-
naud.	neapgirdėtam	neapgirdėtiems	neapgirdėtai	neapgirdėtoms	-	-
gal.	neapgirdėtą	neapgirdėtus	neapgirdėtą	neapgirdėtas	-	-
įnag.	neapgirdėtu	neapgirdėtais	neapgirdėta	neapgirdėtomis	-	-
viet.	neapgirdėtame	neapgirdėtuose	neapgirdėtoje	neapgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėtasis	neapgirdėtieji	neapgirdėtoji	neapgirdėtosios	-	-
kilm.	neapgirdėtojo	neapgirdėtųjų	neapgirdėtosios	neapgirdėtųjų	-	-
naud.	neapgirdėtajam	neapgirdėtiesiems	neapgirdėtajai	neapgirdėtosioms	-	-
gal.	neapgirdėtąjį	neapgirdėtuosius	neapgirdėtąją	neapgirdėtąsias	-	-
įnag.	neapgirdėtuoju	neapgirdėtaisiais	neapgirdėtąja	neapgirdėtosiomis	-	-
viet.	neapgirdėtajame	neapgirdėtuosiuose	neapgirdėtojoje	neapgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdėtas, mot. g. neapgirdėta.
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-tų-jų

neapgirdėtųjų (ret.)

1. tas, kurį neapgirdėjo

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---