neapgirdėsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgirdėsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdėsimas, mot. g. neapgirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėsimas	neapgirdėsimi	neapgirdėsima	neapgirdėsimos	neapgirdėsima	-
kilm.	neapgirdėsimo	neapgirdėsimų	neapgirdėsimos	neapgirdėsimų	-	-
naud.	neapgirdėsimam	neapgirdėsimiems	neapgirdėsimai	neapgirdėsimoms	-	-
gal.	neapgirdėsimą	neapgirdėsimus	neapgirdėsimą	neapgirdėsimas	-	-
įnag.	neapgirdėsimu	neapgirdėsimais	neapgirdėsima	neapgirdėsimomis	-	-
viet.	neapgirdėsimame	neapgirdėsimuose	neapgirdėsimoje	neapgirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėsimasis	neapgirdėsimieji	neapgirdėsimoji	neapgirdėsimosios	-	-
kilm.	neapgirdėsimojo	neapgirdėsimųjų	neapgirdėsimosios	neapgirdėsimųjų	-	-
naud.	neapgirdėsimajam	neapgirdėsimiesiems	neapgirdėsimajai	neapgirdėsimosioms	-	-
gal.	neapgirdėsimąjį	neapgirdėsimuosius	neapgirdėsimąją	neapgirdėsimąsias	-	-
įnag.	neapgirdėsimuoju	neapgirdėsimaisiais	neapgirdėsimąja	neapgirdėsimosiomis	-	-
viet.	neapgirdėsimajame	neapgirdėsimuosiuose	neapgirdėsimojoje	neapgirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdėsimas, mot. g. neapgirdėsima.
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-si-mų

neapgirdėsimų (ret.)

1. tas, kurį neapgirdės

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---