neapgertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgertas, mot. g. neapgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgertas	neapgerti	neapgerta	neapgertos	neapgerta	-
kilm.	neapgerto	neapgertų	neapgertos	neapgertų	-	-
naud.	neapgertam	neapgertiems	neapgertai	neapgertoms	-	-
gal.	neapgertą	neapgertus	neapgertą	neapgertas	-	-
įnag.	neapgertu	neapgertais	neapgerta	neapgertomis	-	-
viet.	neapgertame	neapgertuose	neapgertoje	neapgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgertasis	neapgertieji	neapgertoji	neapgertosios	-	-
kilm.	neapgertojo	neapgertųjų	neapgertosios	neapgertųjų	-	-
naud.	neapgertajam	neapgertiesiems	neapgertajai	neapgertosioms	-	-
gal.	neapgertąjį	neapgertuosius	neapgertąją	neapgertąsias	-	-
įnag.	neapgertuoju	neapgertaisiais	neapgertąja	neapgertosiomis	-	-
viet.	neapgertajame	neapgertuosiuose	neapgertojoje	neapgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgertas, mot. g. neapgerta.
• Skiemenys: ne-ap-ger-tu

neapgertu

1. tas, kurį neapgėrė

Etimologija

<= neapgerti, neapgeria, neapgėrė <= ne- + apgerti, apgeria, apgėrė <= ap- + gerti, geria, gėrė

---