neapgersiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgersiančiajam (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgersiantis, mot. g. neapgersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgersiąs, neapgersiantis	neapgersią, neapgersiantys	neapgersianti	neapgersiančios	-	neapgersią
kilm.	neapgersiančio	neapgersiančių	neapgersiančios	neapgersiančių	-	-
naud.	neapgersiančiam	neapgersiantiems, neapgersiantiem	neapgersiančiai	neapgersiančioms, neapgersiančiom	-	-
gal.	neapgersiantį	neapgersiančius	neapgersiančią	neapgersiančias	-	-
įnag.	neapgersiančiu	neapgersiančiais	neapgersiančia	neapgersiančiomis	-	-
viet.	neapgersiančiame, neapgersiančiam	neapgersiančiuose, neapgersiančiuos	neapgersiančioje, neapgersiančioj	neapgersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgersiantysis	neapgersiantieji	neapgersiančioji	neapgersiančiosios	-	-
kilm.	neapgersiančiojo	neapgersiančiųjų	neapgersiančiosios	neapgersiančiųjų	-	-
naud.	neapgersiančiajam	neapgersiantiesiems	neapgersiančiajai	neapgersiančiosioms	-	-
gal.	neapgersiantįjį	neapgersiančiuosius	neapgersiančiąją	neapgersiančiąsias	-	-
įnag.	neapgersiančiuoju	neapgersiančiaisiais	neapgersiančiąja	neapgersiančiosiomis	-	-
viet.	neapgersiančiajame	neapgersiančiuosiuose	neapgersiančiojoje	neapgersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgersiantis, mot. g. neapgersianti.
• Skiemenys: ne-ap-ger-sian-čia-jam

neapgersiančiajam

1. tas, kuris neapgers

Etimologija

<= neapgerti, neapgeria, neapgėrė <= ne- + apgerti, apgeria, apgėrė <= ap- + gerti, geria, gėrė

---