neapgeriančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgeriančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgeriantis, mot. g. neapgerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgeriąs, neapgeriantis	neapgerią, neapgeriantys	neapgerianti	neapgeriančios	-	neapgerią
kilm.	neapgeriančio	neapgeriančių	neapgeriančios	neapgeriančių	-	-
naud.	neapgeriančiam	neapgeriantiems, neapgeriantiem	neapgeriančiai	neapgeriančioms, neapgeriančiom	-	-
gal.	neapgeriantį	neapgeriančius	neapgeriančią	neapgeriančias	-	-
įnag.	neapgeriančiu	neapgeriančiais	neapgeriančia	neapgeriančiomis	-	-
viet.	neapgeriančiame, neapgeriančiam	neapgeriančiuose, neapgeriančiuos	neapgeriančioje, neapgeriančioj	neapgeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgeriantysis	neapgeriantieji	neapgeriančioji	neapgeriančiosios	-	-
kilm.	neapgeriančiojo	neapgeriančiųjų	neapgeriančiosios	neapgeriančiųjų	-	-
naud.	neapgeriančiajam	neapgeriantiesiems	neapgeriančiajai	neapgeriančiosioms	-	-
gal.	neapgeriantįjį	neapgeriančiuosius	neapgeriančiąją	neapgeriančiąsias	-	-
įnag.	neapgeriančiuoju	neapgeriančiaisiais	neapgeriančiąja	neapgeriančiosiomis	-	-
viet.	neapgeriančiajame	neapgeriančiuosiuose	neapgeriančiojoje	neapgeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgeriantis, mot. g. neapgerianti.
• Skiemenys: ne-ap-ge-rian-čiuo-ju

neapgeriančiuoju

1. tas, kuris neapgeria

Etimologija

<= neapgerti, neapgeria, neapgėrė <= ne- + apgerti, apgeria, apgėrė <= ap- + gerti, geria, gėrė

---