neapgalvotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgalvotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgalvotinas, mot. g. neapgalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvotinas	neapgalvotini	neapgalvotina	neapgalvotinos	neapgalvotina	-
kilm.	neapgalvotino	neapgalvotinų	neapgalvotinos	neapgalvotinų	-	-
naud.	neapgalvotinam	neapgalvotiniems	neapgalvotinai	neapgalvotinoms	-	-
gal.	neapgalvotiną	neapgalvotinus	neapgalvotiną	neapgalvotinas	-	-
įnag.	neapgalvotinu	neapgalvotinais	neapgalvotina	neapgalvotinomis	-	-
viet.	neapgalvotiname	neapgalvotinuose	neapgalvotinoje	neapgalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvotinasis	neapgalvotinieji	neapgalvotinoji	neapgalvotinosios	-	-
kilm.	neapgalvotinojo	neapgalvotinųjų	neapgalvotinosios	neapgalvotinųjų	-	-
naud.	neapgalvotinajam	neapgalvotiniesiems	neapgalvotinajai	neapgalvotinosioms	-	-
gal.	neapgalvotinąjį	neapgalvotinuosius	neapgalvotinąją	neapgalvotinąsias	-	-
įnag.	neapgalvotinuoju	neapgalvotinaisiais	neapgalvotinąja	neapgalvotinosiomis	-	-
viet.	neapgalvotinajame	neapgalvotinuosiuose	neapgalvotinojoje	neapgalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgalvotinas, mot. g. neapgalvotina.
• Skiemenys: ne-ap-gal-vo-ti-nus

neapgalvotinus (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia neapgalvoti

Etimologija

<= neapgalvoti, neapgalvoja, neapgalvojo <= ne- + apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---