neapgalvosimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgalvosimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgalvosimas, mot. g. neapgalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvosimas	neapgalvosimi	neapgalvosima	neapgalvosimos	neapgalvosima	-
kilm.	neapgalvosimo	neapgalvosimų	neapgalvosimos	neapgalvosimų	-	-
naud.	neapgalvosimam	neapgalvosimiems	neapgalvosimai	neapgalvosimoms	-	-
gal.	neapgalvosimą	neapgalvosimus	neapgalvosimą	neapgalvosimas	-	-
įnag.	neapgalvosimu	neapgalvosimais	neapgalvosima	neapgalvosimomis	-	-
viet.	neapgalvosimame	neapgalvosimuose	neapgalvosimoje	neapgalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgalvosimasis	neapgalvosimieji	neapgalvosimoji	neapgalvosimosios	-	-
kilm.	neapgalvosimojo	neapgalvosimųjų	neapgalvosimosios	neapgalvosimųjų	-	-
naud.	neapgalvosimajam	neapgalvosimiesiems	neapgalvosimajai	neapgalvosimosioms	-	-
gal.	neapgalvosimąjį	neapgalvosimuosius	neapgalvosimąją	neapgalvosimąsias	-	-
įnag.	neapgalvosimuoju	neapgalvosimaisiais	neapgalvosimąja	neapgalvosimosiomis	-	-
viet.	neapgalvosimajame	neapgalvosimuosiuose	neapgalvosimojoje	neapgalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgalvosimas, mot. g. neapgalvosima.
• Skiemenys: ne-ap-gal-vo-si-mu

neapgalvosimu (ret.)

1. tas, kurį neapgalvos

Etimologija

<= neapgalvoti, neapgalvoja, neapgalvojo <= ne- + apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---