neapdrįstamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapdrįstamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapdrįstamas, mot. g. neapdrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapdrįstamas	neapdrįstami	neapdrįstama	neapdrįstamos	neapdrįstama	-
kilm.	neapdrįstamo	neapdrįstamų	neapdrįstamos	neapdrįstamų	-	-
naud.	neapdrįstamam	neapdrįstamiems	neapdrįstamai	neapdrįstamoms	-	-
gal.	neapdrįstamą	neapdrįstamus	neapdrįstamą	neapdrįstamas	-	-
įnag.	neapdrįstamu	neapdrįstamais	neapdrįstama	neapdrįstamomis	-	-
viet.	neapdrįstamame	neapdrįstamuose	neapdrįstamoje	neapdrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapdrįstamasis	neapdrįstamieji	neapdrįstamoji	neapdrįstamosios	-	-
kilm.	neapdrįstamojo	neapdrįstamųjų	neapdrįstamosios	neapdrįstamųjų	-	-
naud.	neapdrįstamajam	neapdrįstamiesiems	neapdrįstamajai	neapdrįstamosioms	-	-
gal.	neapdrįstamąjį	neapdrįstamuosius	neapdrįstamąją	neapdrįstamąsias	-	-
įnag.	neapdrįstamuoju	neapdrįstamaisiais	neapdrįstamąja	neapdrįstamosiomis	-	-
viet.	neapdrįstamajame	neapdrįstamuosiuose	neapdrįstamojoje	neapdrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapdrįstamas, mot. g. neapdrįstama.
• Skiemenys: ne-ap-drįs-ta-mų-jų

neapdrįstamųjų (ret.)

1. tas, kurį neapdrįsta

Etimologija

<= neapdrįsti, neapdrįsta, neapdrįso <= ne- + apdrįsti, apdrįsta, apdrįso <= ap- + drįsti, drįsta, drįso

---